Skausmo katastrofizavimas

Skausmo katastrofizavimas – kas tai?


Neretai skausmą patiriantys žmonės įsivaizduoja patį blogiausią savo situacijos scenarijų. Toks neigiamas įsivaizdavimas vadinamas skausmo katastrofizavimu – moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis požiūris lemia ilgesnę skausmo trukmę ir didesnį skausmo intensyvumą, judesio, prisilietimo baimę, dirglumą, nerimą, veikia širdies susitraukimo dažnį ir arterinio kraujospūdžio pokyčius.


Kodėl vieni žmonės linkę savo patiriamą skausmą katastrofizuoti labiau nei kiti?

  • Dažniausiai skausmo katastrofizavimą lemia neigiami įsitikinimai ar klaidinga informacija apie esamą sveikatos būklę. Tokia situacija gali kelti baimę, nerimą, veikti elgesio bei emocijų modelius, netgi apimti kažkada buvusio ir dabar esamo skausmo suvokimą, įvertinimą.

  • Įtakos gali turėti anksčiau buvusios neigiamos patirtys, susijusios su skausmu, procedūromis, aplinka, specialistais. Tokių patirčių metu visas dėmesys skiriamas neigiamiems skausmo aspektams. Neveiksnumas, judesio ribojimas, baimė sąlygoja dar didesnį stresą, kuris dar labiau sustiprina skausmą.

  • Lėtinis stresas keičia streso hormonų ir neurochemikalų kiekį smegenyse ir nervų sistemoje, todėl taip gali būti paveikiamas mąstymas, nuotaika, elgesys. Gyvenimas su ilgalaikiu kasdieniniu skausmu ir judesio ribojimas sukelia fizinį ir emocinį nuovargį, sutrikusi cheminių medžiagų organizme pusiausvyra gali sukelti depresiją. Tokiu metu jaučiamas skausmas gali būti dvigubai didesnis, nei yra iš tikrųjų.

Kaip išvengti skausmo katastrofizavimo ir su tuo susijusių padarinių?


Skausmas – tai nemalonus pojūtis, jutiminis ar emocinis potyris, kuris atsiranda dėl nervų sistemos aktyvavimo ir pasireiškia skirtingai bei individualiai kiekvienam asmeniui. Skausmas apima daugelį centrinės nervų sistemos regionų, tad skausmo procesai gali kas kartą kisti. Lėtinis skausmas, diskomfortas paveikia tiek fiziškai, tiek emociškai. Jis veikia mūsų kasdieninę veiklą, trukdo įsitraukti į socialinį gyvenimą.


Nepagrįsti įsitikinimai gali klaidingai atspindėti esamą sveikatos būklę, todėl mokslu pagrįstas edukacinis paciento švietimas, atliekamas sveikatos priežiūros specialisto, gali padėti išvengti neteisingo požiūrio į savo sveikatą, juntamą skausmą, skausmo priežastis bei padėti pacientui tikslingai dalyvauti gydymo procese.


MOTUS VITA klinikoje reabilitacijos metu aktyviai taikome įvairius terapinės neuromokslinės edukacijos metodus:

  • Padedame pacientams suprasti jų skausmo kilmę.

  • Paaiškiname ir padedame atpažinti skausmo metu vykstančius biologinius ir fiziologinius procesus.

  • Mokome permąstyti savo skausmą.

  • Padedame įveikti nepagrįstą judesio baimę.

Pacientai, kuriems nėra būdingas situacijos katastrofizavimas, yra aktyvesni ir efektyviau sprendžia skausmo problemą.




Iliustracija: Edvard Munch “Klyksmas” (1893)



Aktualu