Skausmo terapija

Žurnalo IQ vasario mėnesio rubrikoje “Diena su mokslininku” rasite interviu su MOTUS VITA klinikos įkūrėja doc. dr. Vilma Juodžbaliene.

„Vieniems skausmas tęsiasi savaitę, kitiems – keletą metų, tačiau būna, kad net nebeprisimename, kada jis prasidėjo. Tais atvejais, kai skausmas atsiranda po patirtos traumos ar po operacijos, išgyti lengviau. <...>

Tačiau kartais skausmas jau nebegali būti siejamas su audinių pažeidimais. Tam, kad jie atgautų įprastas funkcijas, paprastai užtenka 8-12 savaičių. Jei joms praėjus pacientas vis dar jaučia skausmą, jei jis nebegali pasakyti, kada jį pajuto pirmą kartą, už skausmą atsakinga tampa ne kas kita, o centrinė nervų sistema. <…>

Vienas šioje srityje plačiai naudojamų metodų yra neuromokslinė edukacija. Per ją pacientui paaiškinama patiriamo skausmo kilmė, ryšys su nerimu, dalykais, kurie jam kelia įtampą, gyvenimo būdu. <…>

Tai, žinoma, nepakeičia judesio, fizinio pratimo, modifikacijos ergonomikoje, bet didesnis dėmesys pokalbiui su pacientu, kiti terapinės, neuromokslinės edukacijos principai smarkiai veikia skausmo suvokimą. Tas žmogus, kuris ilgą laiką gyveno su skausmu, kentė jį, pradėti išeiti iš jo gali tik suprasdamas, kas su juo vyksta.

Dėl šios priežasties kineziterapijoje vis daugiau dėmesio skiriama paties paciento požiūrio į skausmą ir savo būklę analizei, juntamiems skausminiams dirgikliams keisti ir slopinti. Kitaip tariant, ieškoma terapijos priemonių ir metodų, kurie nukreipti į skausmo suvokimą. Ši sritis pastaruoju metu mane labai domina, nes esu įsitikinusi, kad, žvelgiant į kiekvieno paciento individualų atvejį ir jam pritaikius konkrečias mokslines žinias, galima pasiekti labai gerų rezultatų. <…>

Be glaudaus kontakto su pacientu to padaryti neįmanoma. Vieni patys nei moksle, nei klinikiniame darbe mes nepasiekiame aukštumų, o mūsų komanda visų pirma yra pacientas. Ir požiūris, kad štai atėjau ir jūs mane dabar gydykite, keičiasi. Pacientas jau nebėra pasyvus subjektas, vis daugiau žmonių nori aktyviai įsitraukti į gydymo procesą. <...>

Šiandien visur yra labai daug vadinamosios publicistinės informacijos, savyje neretai turinčios reklamos, pateiktos supaprastintai ir patraukliai. Pastebime, kad kartais skleidžiama informacija prasilenkia su tiesa.

Į tai mokslas privalo įsikišti ir visuomenei suteikti kuo daugiau žiniomis grįstos informacijos, užpildyti įvairias spragas ir atsakyti į klausimus. Poreikis teikti tokio pobūdžio informaciją apie sveikatą svarbus, nes leidžia žmonėms suprasti, kad jie yra ne vieni, kad, pajutę skausmą, patyrę traumą ar sergantys tam tikra liga, ryžtųsi konsultuotis, žinotų, jog pagalba yra prieinama.“

Plačiau skaitykite IQ žurnale 2021m. Nr. 2.