Viršutinis kryžminis sindromas – dažnas laikysenos sutrikimas

Viršutinis kryžminis sindromas yra bene populiariausia kaklo ir viršutinės nugaros dalies skausmo priežastis. Paprastai formuojasi lėtai, tarsi nepastebimai, keletą metų – kol atsiranda žymūs biomechaniniai pakitimai.

Jei dirbame, sėdime, stovime, skaitome, žiūrime televizorių, naudojamės kompiuteriu ar telefonu nuolat susikūprinę, o mūsų kaklo ir galvos padėtis pasvirusi į priekį – formuojame viršutinį kryžminį sindromą.

Viršutinis kryžminis sindromas – tai susiformavusi ydinga laikysena, kurią ilgainiui pastebime ir išoriškai:

per didelis galvos ir kaklo pasvirimas į priekį;
atsikišusios mentės;
pakilę ir apvalūs pečiai;
žiūrint iš šono matomas stuburo iškrypimas.

Viršutinis kryžminis sindromas pasireiškia sutrikus raumenų jėgų ir ilgių balansui, kai vieni raumenys tampa ilgi ir silpni, o kiti – trumpi ir ypač standūs. Toks disbalansas gali sukelti ne tik audinių pokyčius, bet ir padėti formuotis netinkamiems žmogaus judesių modeliams. Tai ne tik vizualiai negraži laikysena, bet ir daugelio skausmų ir nemalonių pojūčių priežastis.

Esant viršutiniam kryžminiam sindromui gali kamuoti:

kaklo ir galvos skausmas;
viršutinės nugaros dalies, pečių skausmas;
krūtinės skausmas ir raumenų įtampa;
žandikaulio skausmas;
nuovargis, nekokybiškas miegas;
skausmas dirbant prie kompiuterio, ilgai sėdint, skaitant ar ilgai vairuojant automobilį;
sumažėjusi kaklo ir peties sąnario judesio amplitudė;
sumažėję šonkaulių lanko judesiai;
krūtinės atvaros sindromas.

Kineziterapija padeda koreguoti šią būklę ir užkirsti kelią viršutinio kryžminio sindromo progresavimui.

Kineziterapijos metu taikomi pratimai, mobilizacija, miofascijinis atpalaidavimas sumažina skausmą ir diskomfortą.

Kineziterapeutai rekomenduoja, kaip ergonomiškai pritaikyti darbo vietą ir pasirinkti teisingas padėtis, sudaromos individualios programos savarankiškam pacientų darbui namuose.